TU ESI NEPAPRASTAS

Niekad nemėgau pasisakymų, prasidedančių tokiais žodžiais: „Mes, paprasti žmogeliai...“ Visad norėdavosi tų žmonių paklausti, o kas tie nepaprastieji, nes, ką čia žinai, gal ir aš netyčia prisiskaitau prie jų. Prisipažinsiu, labai to tikėdavausi. Bet ne todėl, kad laikiau save kažkuo geresne. Visai ne.

Aš tiesiog nuoširdžiai tikėjau, kad nesu tokia bejėgė ir nereikšminga, kokia mane priversdavo pasijusti po tų trijų žodžių įprastai sekdavusi nusiskundimų ir dejonių tirada. Aišku, visus kartus tekdavo nusivilti. Pasirodo, į nepaprastųjų kategoriją patenka tik tie (kažkas), esantys valdžioje, arba pralobėliai, kitaip: „Tie, kurie pinigų turi kaip šieno.“ O aš, deja, nebuvau nei tas, nei tas – arčiausiai, kiek esu buvusi prie valdžios, tai, ko gero, tuomet, kai buvau ekskursijoje prezidentūroje, o dėl pinigų, tai kol kas banko sąskaitoje penkiaženklės sumos dar nėra tekę pamatyti.

Bet būti priskirtai prie paprastųjų dar nebuvo, palyginti, taip blogai. Kartais, panašiai kaip psichas iš Hario Poterio filmo, galutinai visą vidinę jėgą ir laimę ištraukdavo paskutinis tokio tipo monologo sakinys: „Kas mes? Tik akmenėliai šitos žemės.“ Suprask, nelabai ką pats gyvenime gali pakeisti, nebent esi vienas tų nepaprastųjų, o jei ne – kur jau jie tave paspirs, ten ir nuriedėsi. Atrodo, lieka tik iškelti rankas prieš savo paties gyvenimą ir ištarti: „Pasiduodu."

Nors dažniausiai su taip kalbančiaisiais nesiginčydavau (gal dėl tos ištrauktos energijos?), bet viduje kiekvieną kartą šaukdavau: „Ne, ne, ne!“. O šiandien kaip niekad gerai suprantu, kaip iš tiesų svarbu išrėkti tai visu balsu. Dabar, kai Rusijos pajėgos Ukrainoje vykdo genocidą, ypatingai svarbu iki kaulų smegenų įsisąmoninti, sau ir kitiems priminti, kad nuo kiekvieno iš mūsų priklauso labai daug. Nuo kiekvieno. Labai labai daug.

Net ir tokioje žiaurioje dabartinėje situacijoje mes tikrai galime daugiau, nei tik laukti ir stebėti. Galime protestuoti, aukoti, savanoriauti, skatinti tai daryti kitus ar tiesiog apkabinti ir išklausyti šalia esantį, kuris šiuo metu visa tai sunkiai pakelia, ir įžiebti jam viltį. Ir, žiūrėk, tu jau nebe akmenėlis, o ryškiai spindinti galinga žvaigždė.

Tu turi galią. Tu esi nepaprastas.

2022 m. balandis