KARO LIUDIJIMAS

Raketomis Rusija smūgiuoja į Gedimino pilies bokštą, o aš ir tūkstančiai kitų lietuvių bėgam ištiestais delnais, bandydami sugauti kiekvieną nuo kalno riedantį akmenį ar atskilusią plytą.

Aplink – dūmai, liepsnos, šauksmai ir verksmai. Baisu. Noriu surikti: „Ei, ką mes čia darom?!“, bet tuo metu už nugaros išgirstu minią vienbalsiai kartojant: „Mes atstatysim, mes tikrai atstatysim!“

Pabundu.

Deja, nuo to sunkumas neatslūgsta. Ir sapną inspiravo ne prieš miegą žiūrėtas filmas, o dabartinė Ukrainos realybė. Perskaitau naujienas ir sušnabždu sau: „Jie atstatys, tikrai atstatys!“

P. S. Kai atrodo, kad paaukojai, padarei, kiek galėjai, ir šiandien jau nieko nepavyks nuveikti, svarbu sau priminti, kad skaitosi viskas, net ir savadarbė ant balkono stiklo priklijuota vėliavėlė su užrašu „Слава Україні!“.

2022 m. kovas