SEZONAI

Būna vasaros dienų, kuomet kone tobulai žydrame danguje šviečia skaisti saulė, o veidas niaukiasi ir kūnas gūžiasi iš liūdesio. Būna rudens vakarų, kai lauke karaliauja tamsa ir lietus, o nuo šypsenos net skauda skruostus ir nesinori sustoti šokti. Taip jau yra, išoriniai ir vidiniai sezonai nebūtinai sutampa. Bet vieną bendrą bruožą jie tikrai turi: tiek vieni, tiek kiti (nors ir skirtingu tempu) su laiku keičiasi.

Knygoje „Gal norėtumėt apie tai pasikalbėti?“ autorė L. Gottlieb rašo: „Kartais skausmo apimti žmonės mano, kad agonija truks amžinai. Tačiau iš tiesų jausmai labiau primena oro sąlygas – jie ateina ir praeina. Jei šią minutę, šią valandą ar šią dieną jaučiame liūdesį, tai nereiškia, kad taip pat jausimės po dešimties minučių, vakare arba kitą savaitę. Viskas, ką jaučiame – nerimas, pakili nuotaika, sielvartas, – ateina ir praeina.“

2023 m. liepa

Gal ir banaliai nuskambės, bet argi ne šitoje kaitoje ir slypi didžioji dalis gyvenimo grožio? Tad priimkim savo emocijas taip, kaip priimam natūraliai besikeičiančius metų laikus, ir leiskim sau jas jausti. Visas. Ir džiugias, ir slogias. O jei kažkuri pasirodo per sunki, stipriai suspauskim artimo žmogaus ranką arba ieškokim kito būdo, kuris padėtų viduje išskleisti skėtį.

Praeis.